Tyrimo „racionalumas“

Publikacijoje nagrinėjamas racionalumas, jo tipai ir istorinė raida. Racionalizmo atsiradimas Vakaruose siejamas su ikisokratikų filosofija. Skiriami ir analizuojami keturi racionalizmo tipai: naivusis racionalizmas (R. Descartesas, I. Kantas, K. R. Popperis, R. Carnapas, I. Lakatosas ir kt.), kontekstą įvertinantis racionalizmas (marksizmas, antropologija), naivusis anarchizmas (įvairios ekstazinės religijos ir politinio anarchizmo formos) ir paties autoriaus pozicija, kurios pirmtakais jis laiko S. Kierkegaardą, N. Bohrą ir F. Nietzschę. Naivusis racionalizmas yra visuotinis ir besąlygiškas bei išreiškiamas taip pat visuotinėmis ir besąlygiškomis taisyklėmis bei kriterijais. Pasak kontekstą įvertinančio racionalizmo, racionalumas nėra visuotinis, bet galimi visuotinai galiojantys sąlyginiai teiginiai, kurie nustato, kas ir kada racionalu. Naivusis anarchizmas teigia, kad visos taisyklės ir kriterijai turi ribas ir kad kaip tik dėl to reikia išsiversti be jų. Autoriaus manymu, kontekstą įvertinančios taisyklės turi ne pakeisti absoliučias taisykles, bet pas papildyti. Kiekvienas kriterijus, kontroliuojantis veiklos tėkmę, pats turi tapti jos dalimi